Sveikinimai.lt

Mes lyg upeliai, ištekėję iš vienos upės. Mes lyg medžiai
viename miške. Mes lyg gėlės iš vieno lauko. Mes lyg
paukščiai mėlynoj padangėj.

Taip galėčiau lyginti mūsų gyvenimo prasmę. Taip galėčiau
iškelti į pirmąją vietą mūsų geranorišką draugiškumą.
Taip galėčiau kelti ligi aukštumų mūsų bendrą
dvasinį žmogiškąjį supratimą apie ateitį.

Sveikinu Tave mūsų bendroje šventėje, Mūsų bendroje
laimėje ir didžiuojuosi Tavimi.

… lyg du medžiai palaukėje siūbuoja vėjo dainas, taip
mes supame buvusį savo žvaigždynų lopšį savo vaikams. ..
… lyg saulė ir mėnuo nepalieka žemės nė vienai dienai,
taip mes nepalikime be globos vienas kito…
… kaip lietus numalšina kaitros sukeltą troškulį, taip
mes abu patirkime sotumo jausmą bendraudami nuolatos…
… svajoju visą gyvenimą būti su Tavimi gyvenimo reikaluose
ir rūpesčiuose…
… Tu ir aš — neatskiriami mūsų tėvų dvasia!

Padalintas likimas per pusę…
Broli mano, aš mylinti Tavo sesuo.
Mes lyg medžiai truputį įlūžę…
Tavo skausmas — tai mano akmuo.

Padalintas gyvenimo kelias:
Kraujas vienas, bet gyslomis teka dviejų.
Tavo žaizdą many visad gelia,
Nors už tūkstančių mylių esu.

Padalinta net duona per pusę,
Artimieji, draugai ir tėvynė… tokia…
Mūsų širdys — ąsotis sudužęs —
Tik Motulė mums amžiais viena.

Apkabinsiu Tave debesynais,
Aukso gijom glostysiu Tave —
Mūsų vaikiškais tyrais žaidimais
Būsiu visada, visur šalia.

Argi bus kada didesnė šventė
Negu ta diena, kai mes kartu?
Pievų gėlėmis galiu Tau lenktis
Dėl mūs kraujo saitų amžinų.

Tau linkiu, kad neišduotų niekas,
Kad draugai Tau būtų artimi,
Kad visiems prie stalo rastum vietos,
Kad Tavim gėrėtųsi visi.

Apkabinsiu Brolį debesynais,
Išbučiuosiu šventėj atminimais.

Norisi prisiminti buvusių metų takus takelius, reikalus
reikaliukus, rūpesčius rūpestėlius. Norisi prisiminti laimingą
vaikystę ir naivią jaunystę. Visada buvome drauge ir
jokie kiti žmonės mums negali atstoti nė vienos bendros
akimirkos nuo pat gimimo.

Esi mano laukiamas, branginamas ir gerbiamas. Linkiu
Tau laimės ir didelės sėkmės. Linkiu, kad likimo vingiai visada
mus suvestų didžiulėse kryžkelėse, kuomet mes švenčiame
šventes, tačiau noriu būti dažnu Tavo gyvenimo bendrakeleiviu,
kuris padėtų nešti likimo naštą, kuris nepaliktų
kol būsime žemėje.