Lietuvių liaudies patarlės apie kvailumą.
[Daugiau…]
|
||||||
Lietuvių liaudies patarlės apie kvailumą. Lietuvių liaudies patarlės apie protą. Lietuvių liaudies patarlės apie Lietuvą ir lietuvius. Lietuvių liaudies patarlės apie tėvynę. Lietuvių liaudies patarlės apie teisybę. Lietuvių liaudies patarlės apie velnią. Lietuvių liaudies patarlės apie turtą. Lietuvių liaudies patarlės apie žmogų. Lietuvių liaudies patarlės apie darbą. Merfio dėsniai – kurių esmė tame, kad jei kas nors gali nepasisekti, tai neišvengiamai ir atsitiks. Merfio dėsniai su laiku tapo labai populiarūs. Jie apaugo aksiomomis, pasekmėmis, taisyklėmis, kitais dėsniais, postulatais ir dilemomis. Kai kurie iš jų jau beveik neturėjo nieko bendra su pradiniu Merfio dėsniu (žinoma, išskyrus požiūrį į daiktus ir galimybes), technika ir pačiu Merfiu. Daugelio tokių dėsnių autoriai yra žinomos asmenybės, užimančios atitinkamus postus. Ir, žinoma, daugybės naujų dėsnių autoriai lieka nežinomi. Nors Merfio dėsniai skamba šiek tiek nerimtai ir dažniausiai naudojami norint pasilinksminti, tačiau kartu jie atspindi ir rimtą požiūrį. Iš tikrųjų, kodėl oras blogesnis dažniausia savaitgaliais, kodėl gatvėse kamščiai, kai jums atsirado skubus reikalas? Kodėl sumuštinis visada krenta sviestu žemyn? Galima sakyti, kad Merfio dėsniai atspindi inžinierių požiūrį į gyvenimą. Beveik niekada naujai suprojektuota sistema nepradeda iškart dirbti. Dažniausiai to net nesitikima. Daromi bandymai, sistema stebima, nustatomos problemos, kurias vėliau teks šalinti. Merfio dėsniai išsiplėtė, pasidaugino, buvo suklasifikuoti į daugybę dalių: biurokratijai, gydytojams, technikos kūrėjams ir prižiūrėtojams, ekspertams, sportininkams ir t.t. Štai keletas kategorijų: Merfio dėsniai apie alkoholį Prietarai – maginiai tikėjimai pranašingais ženklais, nulemiančiais ateitį. Prietarais dažnai įvardijami tikėjimai nežemiškomis galiomis, talismanais, magija, ateistiniu požiūriu – tikėjimas dievu / dievais, pomirtiniu gyvenimu, stebuklais, kitais iracionaliais dalykais. Visi prietarai pagal kategorijas: Prietarai apie česnaką Tautosaka (kitaip folkloras) – kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan., o taip pat ir veikla, kurios dėka ši informacija perduodama, būdinga tam tikrai etninei ir/ar socialinei grupei. Anekdotai – tai trumpi komiški kūriniai, turintys staigią, efektyvią pabaigą. Anekdotams artimų siužetų esama beveik visuose pasakojamosios tautosakos žanruose. Dažnai anekdotas baigiamas tiesioginės kalbos replika, tad nenuostabu, kad daugelis jų artimi ir mažiesiems žanrams (pvz., minklėms, nesusikalbėjimams). Atvirkštinė kalba – tai savotiškas kalbos žaidimas, toks kalbėjimo būdas, kai skiemenys sukeičiami vietomis: Baladės – epinio pobūdžio dainos, vaizduojančios nekasdieniškus, tragiškus įvykius. Lietuvių liaudies baladėse, skirtingai nei kitų tautų šio žanro kūriniuose, vyrauja lyrinis pradas. Ši savybė lėmė, kad nemažai baladiškų kūrinių lietuvių liaudies dainų sisteminiame kataloge priskiriama vestuvių, kalendorinių apeigų, meilės, karinių-istorinių dainų žanrams. Dauguma lietuvių baladžių siužetų yra tarptautiniai, jiems artimiausi rusų, ukrainiečių, lenkų baladiniai siužetai. Lietuvių baladėse vyrauja šeimos, meilės bei karinė-istorinė tematika. Jose vaizduojami priešiški šeimos narių (vyro ir žmonos, tėvo ir dukters, marčios ir anytos, brolio ir sesers) santykiai, įvairios šeimos nelaimės (liga, mirtis), tragiškai išsisprendę mylimųjų konfliktai, dramatiški kario buities momentai. Šiose dainose išryškinami įvairūs gyvenimo reiškinių kraštutinumai, iškeliamos moralinės normos. Baladžių atlikimo nesaistė apeigos rėmai. Kita vertus, dėl dramatiško turinio, dažnų tragiškų motyvų baladės, ypač Dzūkijoje, buvo siejamos su gavėnios laikotarpiu. |
||||||
© 2025 Sveikinimai.lt - sveikinimai, sms sveikinimai, aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, tostai, mintys, užuojautos, atvirukai, atvirutės. Powered by WordPress & Atahualpa |