|
|
Augindami siekėme užpildyti Tavąjį gyvenimą mokslais,
skatinome sportuoti, bei rūpinomės gerų draugų pasirinkimu.
Dabar esame dėkingi Tau už paklusnumą, už dvasios
stiprybę, siekiant tobulumo ir užsibrėžtų aukštumų, už ramybę
namuose, neapkraunant mūsų bereikalingais jaunatviškais pokštais.
Esi mūsų laimės šaltinis, jau dabar matome, kad su pasitikėjimu
galime Tave išleisti į gyvenimą. Tikimės iš Tavęs,
Sūnau, paties geriausio, todėl linkime Tau nekeisti savo
įpročių, gyvenimiškų nuostatų ir siekti to, apie ką svajojai
jau nuo vaikystės. Linkime Tau sveikatos ir ištikimos šeimyninės meilės.
… kaip sraunusis Nemunas neša vandenis per tėviškę,
taip linkime Tau, Sūnau, nešti šlovę savajai žemei per visą
gyvenimą…
… kaip šimtamečiai ąžuolai stūkso Lietuvos miškuose,
taip Tau, Sūnau, linkime stovėti savo laimės sargybos poste
ir saugoti ją nuo klastingo likimo…
… kaip didieji keliai nusidriekę per gimtinės laukus,
taip linkime Tau, Sūnau, nutiesti savo tiesos kelius per gyvenimą
ir dosniai apdovanoti ja visus sutiktus…
… kaip debesys plaukia ir plaukia virš tėviškės dangaus,
taip Tau, Sūnau, linkime tobulėti savo pasiekimų, kelyje
ir šlovinti žemę dorais darbais…
… kaip saulė ir mėnuo apsilanko mūsų dienoje ir naktyje,
taip Tau, Sūnau, linkime nepamiršti tėvų pastogės ir
brangiausių žmonių artumo…
… kaip šviesa ir tamsa keičia gėrį ir blogį, taip Tau,
Sūnau, linkime visada turėti duonos ir druskos, kuri atstotų
gyvenimo turtus.
Už vyrišką jėgą, už amžiną tiesą,
Sūnau, džiaugsmo taurę keliu!
Tegu neišblėsta, tegu neatvėsta
Kaitra mūs vienodų širdžių!
Gyvenimas tranko… Gal reiks mano rankos?
Žinok, aš visur su Tavim!
Ir, jeigu mes dviese, tai kelias į tiesą —
Lengvesnis, kur du artimi!
Būk tvirtas vaikinas ir vyras galingas,
Svarbiausia, Tu būki Žmogum. …
O tai, kas klaidinga — per amžius madinga…
Tad niekad, Sūnau, nesuklupk.
Jums nešu varpo garsą iš pavasario glėbio
Ir tvirtos meilės priesaikos amžiams linkiu.
Jums nešu rugių saują iš vasaros mėnesių…
Ir vaikų — laimės teikiančių širdžiai — linkiu.
Jums nuo rudenio stalo vien lapų šlamėjimą
Tarsi kuždesį meilės į dvasią pilu.
Jums sušalusio sniego šerkšnotą kalbėjimą,
Tarsi maldą iš šimtmečių, sielai nešu.
Sveikiname Tave dienoj, kai pats gyvenimas dėl Tavęs
triumfuoja. Pasiekimų lydimas tapai didžiu žmogumi ir vedi
paskui save gausybę draugų ir bičiulių.
Kaip mėlynakiai Lietuvos ežerai žiūri į dangų žemės
akimis, taip Tau, Sūnau, linkime žvelgti į žmonijos gėrį ir
juo užpildyti savo dvasines erdves.
Kaip gintarinį pajūrį glosto didžioji Baltija, taip liečiame
nuoširdžiausiais linkėjimais Tavo gyvenimą ir linkime
gintarinių laimės vandenų Tavo svajonėse.
Linkėdami vien tik didelių troškimų išsipildymo, mes tikimės,
jog darbų gausoje nepamirši savo gimtųjų namų.
Visada džiugins Tavo pasiekimai. Tėviškėj atsigėręs vandens
iš šaltinio ir suvalgęs duonos, lengviau eisi savo likimo kalnais.
Būk palaimintas, mūsų Sūnau,
Būk palaimintas, mielas vaikeli,
Nieko mes nebeturim brangiau,
Negu Tavo gyvenimo kelias.
Tegu saulė Tau laimę apšvies
Ir kiekvieną sparnuotą svajonę.
Lai mėnulio riekelė lydės,
Kai pristigs Tau gyvenimo duonos.
Kai Tu būsi išvykęs toli
Ir Tave tepasieks mūsų mintys —
Paklausyk, ką patars mūs širdis
Iš namų Tau atnešusi viltį.
Visą vasarą medų į korį
Neša bitės iš liepos žiedų —
Sau gyvenimo laimę sukrovę,
Duokit vaikui iš savo delnų.
Kaip medum kvepia darbas širdingas —
Taip gardu, jeigu dirbai perdien.
Ir žiedų aromato nestinga,
Jei kas tėviškos teikia vilties.
Kas gali būti laimingesnis, nei tie Tėvai,
kurie augina tokį gerą vaiką,
kurio, rodos, ir auklėti nereikia.
Stebėdavosi draugai ir artimieji,
klausdavo, kaip mes Tave auklėjame…
Atrodo visai nieko nedarėme,
kad būtumei toks, koks esi.
Tiesiog buvai visur kartu,
klauseisi mūsų pokalbių,
domėjaisi mūsų reikalais,
žavėjaisi draugų pasiekimais.
Džiaugiamės Tavo branda,
tikrumu ir atsidavimu žmonėms.
Pasitikime Tavo nuomone.
Ilgimės Tavęs, kai negali aplankyti.
Didžiuojamės Tavo sukurta šeima.
Daugybę kartų sakytus dalykus
norėtume išreikšti didžiule pagarba
Tavo gyvenimo veiklai bei idėjoms,
kurios yra visos Tavo ateities pagrindas.
Aš — Motina — aš obelis iš balto Sūnaus sodo,
Iš neregėtos pasakų žvaigždės,
Kur naktimis gyvenimą aukotų,
Kuri brandintų vaisių ateities.
Aš — Motina — aš obelis ant aukšto Sūnaus kalno,
Tarp pasakų pilių ir tarp žmonių.
Kai artimi sakys: — Sūnus užaugo, —
Aš atiduosiu Sūnų dėl visų.
Aš — Motina — aš obelis prie ilgo Sūnaus kelio,
Ir kai laukiniai vėjai Jį šukuos,
Tai nuo audrų užstosiu savo meile,
Ir mano dvasios balsas Jam dainuos.
Aš — Motina, aš obelis, aš — Sūnaus sielos medis,
Apglėbęs savo vaisių šakomis.
Tik mano meilė Jį tolybėj gelbės!
Jam — mano laimė, viltys ir širdis.
Lyg audringoji jūra gyvenimas buvo:
Plukdėm vėliavą laimės stebuklingais laivais.
Kartais žvaigždės mums švietė,
Kartais ašaros sruvo…
Glėbyje savo meilės nešini vien vaikais.
Ne iš turtų statytas svajotasis miestas,
Kur gyvenate Jūs — mūsų paukščiai maži,
Bet pasaulio audrų
Ir galybių nutiestas,
Kur šeimos laimės saitai amžini ir tikri.
Mūs kantrybė ant rankų
Pelnė Jums Dievo dangų.
… jei nepamirši, kad apie Tave yra daug gerų žmonių
— niekada nestokosi gerumo kitiems…
… jei nepamirši, kad turi senelius — niekada neieškosi
patarimų svetimuose namuose…
… jei nepamirši, kad turi kaimynus — niekuomet neturėsi
rūpesčių namuose…
… Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl
mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį…
… saulėtieji toliai lai surenka spinduliais į Tavo širdį
mūsų širdžių meilę žmonėms ir žemei…
… tepasėja Tavyje gerumą spinduliais kiekvieno rytmečio
saulė, kiekviena šviesioji diena.
Lyg pasakų šešėlis esi princesė ateities.
Aš laukiu, ir vaizduojuos kaip juokies.
Suknelė atlaso balta — pavasarinio sodo šydas…
Sustos Karalius Mėnuo naktyje akis Tavas išvydęs.
Esi jau čia, nors dar neatėjai į keistenybių žemę —
Žinok, čia žmonės vaikšto dideli ir šaukia meilę.
Užaugusių merginų širdyse ji angelu gyvena —
Tuo angelu, kur iš po motinos širdies aplanko žemę.
Mažyte mano, žvaigždėtom mintimis širdin atėjus,
Išvaikščiojus tarp debesų baltas dangaus alėjas —
Nešiosime ant rankų savo kūno ir dangaus dalelę
Ir melsime Tau angelo iš praeities laimingo kelio.
Tavo didelės šventės proga
linkime Tau daugybės planų įgyvendinimo
ir svajonių išsipildymo,
atkaklumo — siekiant užsibrėžtų tikslų,
valios tvirtumo — idėjų sprendimuose,
nuolankumo — prieš vyresnius žmones,
pritarimo — prašantiems Tavo pagalbos,
atlaidumo — besigailintiems,
meilės — savo šeimai,
ištikimybės — savo meilei
ir daug, daug sėkmės, sveikatos ir laimės.
Mes mylime Tave ir jaučiamės laimingi,
kai Tau sekasi.
Dedu Tau švelniai ranką ant galvelės,
Apkabinu, bučiuoju ir verkiu:
Meldžiu palaimos Tau, brangus Vaikeli,
Pasaulio keliuose ir tarp žmonių.
Aš laiminu Tave gyvent laimingai —
Nešioki šventą kryžių prie širdies.
Linkiu Tau daug gyvenime kantrybės
Ramybės, laimės, meilės ir vilties.
Iš motiniško ilgesio
Aš Tau likimą pinsiu, mano Dukra.
Gyvensiu viltimi šventa —
Už jūrų, už marelių pamatyt Tave.
Bet kaip Tave paguost,
Kad Tu tolybėje laiminga būtum,
Kad nors akimirkai išnyktų
Mus išskyrus žemės toluma?
|
|
(+1)
Loading...
Gairės: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 350 | 
