|
Tiek daug gyvenime jau buvo,
Bet dar daugiau tik bus.
Gyvenimas dar ilgas, jis ilgas ir sunkus.
Bet iš širdies Tau linkim:
Daug laimės didelės,
Sunkumams nugalėti, stiprybės ir vilties.
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus… ir tada Jį idedam į “nerealaus Žmogaus – Draugo rėmus”. Pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas…
Gyvenk ne dulkele, ne smilga pakelės.
Lakštingala ne visą naktį suokia.
Gyvenimo prasmės ir laimės didelės.
Lengvai nepažadėk, pigiai neatiduok.
Už viską užmokėt tik širdimi gali.
Už rūgio varpą, debesėlio spalvą.
Žeme eik išdidi, kaip tie beržai žali.
Aukštai, aukštai iškėlus galvą.
Žinai kodėl verta šypsotis? Nes šypsena:
Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria.
Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą.
Ji sukuria laimę, geranorišką aplinką ir yra slaptažodis draugams.
Ji yra poilsis pavargusiam, vilties šviesa nusivylusiam ir saulės spindulys nuliūdusiam.
Gyvenimas dovanojo skausmą ir džiaugsmą,
Gėrį ir blogį, meilę ir neapykantą.
Bet būkime dėkingi jam už tai,
Kad jis dovanojo patį save,
Ir pačią gražiausią dieną – Gimimo dieną.
Tegul širdyje aidi gėrio, grožio,
Meiles ir šilumos akordai.
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais,
Kaip dažnai mus vadina keistais…
O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm
Ir vadinam viens kitą draugais.
Štai atėjo diena,
Kažkada dovanojusi tau gyvenimą.
Tad brangink ją, būk laiminga,
Ir džiaukis jos dovanotomis akimirkomis.
Atėjai į šią žemę ieškoti, ilgėtis.
Šimtą kartų paklyst ir surasti save.
Turėk savo laimę, nors kartais atrodo,
Kad ji nesugrįš, kad jos nebėra.
Tikėk, ji ateis tikra, nepakartojama,
Tavo laimė vienintelė gimimo dienos proga.
Būk ta, kurios rankos laiko pasaulį.
Kurios širdis sušildo žemę.
Kurios daina įsako mylėti.
Kurios žodis įsako gyventi.
Būk šviesa, kurioje viskas auga.
Būk daina, kurią visi dainuoja.
Būk tiesa, kurios trokšta visas pasaulis.
Ar žinai kas yra svajonė? Ne?
Netikiu… Juk be svajonių gyvenimas be prasmės…
Ar žinai koks mielas yra sapnas? Ne?
Netikiu… Juk be sapnų miegelis nebūtu toks saldus…
Ar žinai kodėl tu man reikalingas? Ne?
Netikiu… Juk tu mano draugas, o be draugų,
Gyvenimas, Svajonės ir Sapnai neegzistuotų…
Niekada neleisk prisiliesti prie savo širdies purvinom rankom.
Būk verta tikro gyvenimo.
Šypsokis tik tiems, kurie verti tavo šypsnio.
Gyvenk taip, kad žmogus prie tavęs jaustųsi pilnavertis.
Niekada neliūdėk – nes gyvenimas per trumpas.
Ir galiausiai – tylėk, kai dūžta gražiausios svajonės ir tyriausia meilė virsta skausmu.
BET VISADA IŠLIK ŽMOGUMI!
Dabar klausykis įdėmiai…
Net jeigu žuvys ims skaraidyti, o paukščiai plaukiot vandeny…
Ir jeigu Sacharos dykumoj staiga kils sniego griūtis, ar užpustys lig kaklo sniegu…
Net jeigu visos jūros išdžius, o žirafai staiga sutrumpės kaklas…
Ir jeigu kaktusas sumanys apsikirpti ir liks be spyglių, o ežiukas taps blondinas…
Net jeigu ims kalbėti pingvino koja, o dramblys ims šokti gulbių ežerą…
Net jeigu iš dangaus ims leistis maži žali padarai.
Žinok, kad Tu man visada išliksi DRAUGAS.
Būk žvaigžde,-
Kad kiekvienas ištiesęs rankas,
Nuskinti tavęs nepajėgtų.
Būk liepsna,-
Kad palietus nudegtų rankas,
O paskui dar ilgai perštėtų.
Būk vanduo,-
Kad jį ne kiekvienas
Supurvintom kojom perbristų.
Būk žiema ir vanduo,-
Kad paskui savo skausmą apgintum.
Saule būk,-
Kad galėtum šviesa dalintis.
Sveika sutinkant jubiliejų, kurio taip laukėme visi.
Tegul jis būna mūsų visų šventė, kurie Tau esam artimi.
Ir neaplenkia jis nei vieno, kurie yra Tau ištikimi.
Šia proga prisiminki ir kitus, kurie tau brangūs iš tiesų.
O mes Tau norim palinkėti laimės, džiaugsmo,
Kad visuomet širdy išliktum tu jauna.
Kad viskas šiam gyvenime, Tau išsipildytų dar ateityje.
Tau šiandien palinkėti norėčiau,
Daug džiaugsmo, laimės ir jėgų.
Tegul pildosi viltys žadėtos, svajotos,
Tegul niekad netrūksta draugų.
|
|