Siunčiu Tau baltą vanilini bučinį, su ilgesio riešutukais, džiugesio glaistu, vilties gabaliukais ir meilės įdaru. Juo tikiuosi pasaldinti Tavo širdelę!
|
||||||
Siunčiu Tau baltą vanilini bučinį, su ilgesio riešutukais, džiugesio glaistu, vilties gabaliukais ir meilės įdaru. Juo tikiuosi pasaldinti Tavo širdelę! Kai pajunti meilę, tampi mažu pūkuotu triušeliu… Tavo širdutė spurda nerealiu greičiu… Tavo akytės spindi pasakišku grožiu… Kai pajunti meilę – kitus tu pamiršti, ir staigiai išsigandęs bailiausiai pasprunki… Kiškutis bijo lapės ir jos aštrių dantų, o aš tavosios meilės ir dangiškų akių, nes kai kiekvieną kartą tu į mane žvelgi aš kaip tas mažas zuikis baikščiausiai sudrebu… Tačiau dabar žinau jog tai tik meilė, tai tas šiltas jausmas kurį tau pajutau… Mirkt akytę – duok rankytę… Pabučiuosiu tau aš ją… Noriu švelniai apkabinti ir pabust šalia tavęs… Jeigu, o jeigu mėnulis kalbėtų, Saulė girdėtų, o žvaigždės padėtų, prašyčiau aš vieno mažiuko dalyko – gyvenimą visą prabūt su Tavim. Tavo akys kaip gili jūra, Tavo plaukai lyg saulės spinduliai, prie tavęs pabuvus jaučiuos kaip rojuje, ir galiu pasakyt: Tik vieną aš Tave Myliu! O kaip seniai pavydžiu aš visiems, Tavęs pavydžiu vėjui ir laukams, Pavydžiu toms, kurių nepamiršti, Net dienai tai, kur laiko praeity, Gali būti nesuprasi, gali būt kad nepatiksiu, gali būt kad nemylėsi, bet vistiek tu būsi mano mažas angeliukas… Kai tu esi šalia, aš jaučiuosi laiminga, aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga… Ta akimirka viskas išnyksta staiga, net praeitis užsimiršta tada. Tavo glėby aš jaučiuosi laiminga, aš jaučiu, kad ir tau, aš esu reikalinga… Kai mastau apie tave Kai pamatau tave Ir kai pabundu sapne Jausmai man liks Tu toks, kurio man labai reikia… Bet kartais Tu būni toks, kad aš nebegaliu šypsotis… Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį – lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI? Kiek kartų mes buvom laimingi, Kiek kartų mes buvom pavargę Kiek kartų ašaras liejom, Kiek kartų mūs širdys šaukė, Kiek kartų klaidas dar darysim, Meilė mokinius kankina, meilė dvejetus gamina. Mokytojai be širdies, nesupranta padėties! Tavo žvilgsnis lyg angelo, Myliu bet tyliu, noriu kalbėt bet negaliu… Matau tave ir atrodai lyg angelas, noriu bučiuot, apkabint bet negaliu. |
||||||
© 2025 Sveikinimai.lt - sveikinimai, sms sveikinimai, aforizmai, posakiai, sentencijos, citatos, tostai, mintys, užuojautos, atvirukai, atvirutės. Powered by WordPress & Atahualpa |