|
Šoksim, dūksim ir kvatosim,
Naujus atbaliavosim…
Palinkėsiu tau sveikatos,
Kas praėjo bus už lango.
Ateitis ilga. Tau dovanosiu ją
Sveikinu juk aš tave…
Eglutė skarota, eglutė žalia,
Meškutė gauruota pridirbs tuoj po ja,
Jos liekną kamieną suės kirminai,
Naujų metų dieną neliks jos visai.
Kalėdų senis žvejo batais,
O rogės jo – guminiais ratais,
Sušlapęs dovanų maišelis,
O senis girtas kaip paršelis…
Nes kiaulės metai jau arti,
Kad tik nekiaulintų kiti…
Su besibeldžiančiais Naujaisiais metais!
Prabėgo metai nejučiom.
Jau beldžias į duris Nauji.
Jums palinkėsiu laimės,
Džiaugsmo Naujųjų metų sūkury.
Nebėr senųjų metų,
Kaip ir senos dainos.
Tegul Naujieji metai
Vien laimę dovanos.
Jau rodyklė prie 12-os slenka.
Visa žemė skendi džiaugsme.
Štai jau baigiasi metai senieji,
Su Naujais leisk pasveikinti Tave!
Naujieji beldžias į duris
Senieji tuoj atidarys.
Ta proga noriu palinkėt
Daug laimės ir niekad neliūdėt!
Užtenka žodžių – te jausmai taures pripildo,
Kaip krištolas, kaip snaigė savo tyrumu.
Te Jūs troškimai, svajos, siekiai išsipildo!
Te židinys sušildo, kai sunku.
Lai skamba putojančios taurės,
Šampanas liejas per kraštus,
Lai širdis pajunta artėjančius
Naujuosius Metus!
Kol dūžių dvylika aidės,
Ką tik suspėsi panorėti, –
Ir išsipildys būtinai,
Jei norai tavo bus saulėti.
Kai bokšto dūžiai nuskambės
Viršum šventosios neramių verpetų
Tada aš palinkėsiu Tau
Linksmų Naujųjų Metų!
Naktis…
Tyliai krenta sidabro žvaigždės,
Tyla nuostabi ir gaivi.
Linguoja snieguotos eglių šakutės,
Ir skamba jau metai Nauji!
Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti
Kas nuveikta, ko siekta, kaip gyventa…
O kaip surasti tą gražiausią žodį
Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei.
Te rūpesčiai lyg rūkas išsisklaido,
Tebūna širdyje ramu, ramu.
Te neišnyksta šypsena nuo veido,
Te neišeina laimė iš namų.
Lyg žiburėliai mirga žvaigždės,
Žygiuoja pilnatis laukais.
Senieji Metai baigias
Sekmės gyvenime Naujais!
|
|